Tėvai džiaugiasi vaiko pirmaisiais žodžiais, sakiniais, gebėjimu laisvai reikšti mintis, taisyklinga kalba. Domisi, kaip prasmingai leisti laiką kartu, kad vaikas pasirengtų mokyklai. Todėl, norėčiau pateikti patarimų ir vaikų kalbą lavinančių žaidimų, atsižvelgiant į garsų tarimą, foneminę klausą, žodyną, gramatinę kalbos sandarą, rišliąją kalbą.
Taisyklingo garsų tarimo mokymas. Mokant taisyklingo garsų tarimo yra laikomasi nuoseklumo:
v Pirmiausia mokoma taisyklingos garso artikuliacijos. Kartu su vaiku prieš veidrodį pamėgdžiojimo būdu bandoma ištarti garsą. Pavyzdžiui „Tariant garsą[S]lūpos truputį įtemptos į šypseną, liežuvio galas remiasi į apatinius dantis, oro srovė iškvepiama pro liežuvio vidurį, ji siaura ir šalta, balso stygos nevirpa“. Jei taip nepavyksta, atliekami paruošiamieji pratimai artikuliacijos aparato lavinimui, kuriuos gali parekomenduoti logopedai.
v Išmokus tarti garsą, galima įtvirtinti jo tarimą skiemenyse paįvairinant žaidimais (pavadinti įvairius daiktus skiemenukų vardais; žaisti žaidimą „Gyvatėlė“ - iš spalvotų skrituliukų sudėti ilgą gyvatėlę. Vaikui pasakoma, kad gyvatėlė bus sudėta tik tada, jei taisyklingai bus pavadinti skrituliukų vardai. Mokantysis taria skiemenį, o vaikas pakartoja. Skiemenys: SA, SAI, IS... Žaisdami žaidimą įtvirtinsite ne tik garso [S] tarimą skiemenyse, bet ir spalvų pavadinimus.
v Kai vaikas taisyklingai pakartoja įvairius skiemenis, galima pereiti prie žodžių mokymosi. Iš pradžių žodžiai tariami lėtai pabrėžiant mokomąjį garsą [S] ( sssaga..), vėliau pereinama prie įprasto kalbos tempo. Galima žaisti su paveikslėliais. Padėti ant stalo kelis paveikslėlius ir įsidėmėti jų eilės tvarką. Užvertus paveikslėlius pavadinti juos iš eilės. Atliekant šią užduotį kartu lavinsime atmintį, dėmesį.
v Išmokus žodžius su mokomuoju garsu, galima sugalvoti sakinių, pasimokyti eilėraščių su šiuo garsu ir tada kontroliuoti garso tarimą vaiko kalboje. Panašiai galima žaisti ir su kitais kalbos garsais.
Foneminės klausos lavinimas. Netaisyklingo garsų tarimo priežastys gali būti dėl kalbos padargų trūkumų, blogo įpročio, netinkamos kalbinės aplinkos, nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos ir kt. Foneminė klausa – tai gebėjimas skirti garsus. Jei kai kurie garsai vaikui skamba panašiai, jis nebegali kontroliuoti savo tarimo ir atsitiktinai ištaria tai vieną, tai kitą iš painiojamų garsų (s-š, s-c, d-t, b-p, k-g ir kt.). Todėl nuo foneminės klausos išlavėjimo priklauso vaiko gebėjimas taisyklingai tarti garsus, žodžius, skaitymo ir rašymo mokymasis pradėjus lankyti mokyklą. Foneminės klausos lavinimui galima žaisti įvairius žaidimus:
v Su jaunesniais (3-4 m.) vaikais galima įsiklausyti į aplinkos garsus (griaustinį, lietų, vėją, medžių ošimą); gyvūnų balsus: kaip sako katytė? (miau miau), varna (kar kar); žaislų (barškutis, lūpinė armonikėlė, švilpukas), daiktų skleidžiamus garsus (traukiant kėdę, glamžant popierių ir pan. ), atspėti kas skambėjo. Žaisti žaidimą „Slėpynės“ - vaikui nežiūrint paslepiamas grojantis žaisliukas, vaikas pagal garso sklidimo kryptį turi surasti.
v Vyresnius vaikus (4-5 m.) jau galima mokyti nustatyti, ar yra nurodytas garsas garsų eilėje, skiemenyse, žodžiuose. Pvz.: Išgirdus garsą [Š] pakelti kortelę su Š raide. Garsai: a, k, š.. Skiemenys: ša, ma.. Žodžiai: šaka, katė...
v (5-6 m.) vaikus mokoma nustatyti pirmą, paskutinį žodžio garsus; atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas, sugalvoti žodžių su nurodytu garsu ir pan.
Žodyno tikslinimas ir gausinimas. Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikų žodynas yra ribotas. Vaikų kalba stokoja kiek retesnių būdvardžių, veiksmažodžių, nežino kartais artimos aplinkos daiktų pavadinimų, apibendrinamųjų sąvokų. Girdėdami aplinkinių kalbą, vaikai sieja žodį su konkrečiu daiktu, veiksmu, taip išmoksta naujų žodžių. Tačiau daug greičiau vaikas išmoksta vartoti daiktų, veiksmų pavadinimus, jei veikia su daiktais pats. Tad kalbą ugdome vaikui veikiant: piešiant, rengiantis, dirbant, žaidžiant, pasivaikščiojimo metu, aptariami vis nauji daiktai, jų požymiai, veiksmai. Su natūraliais daiktais galima plėsti ir įtvirtinti sąvokas (vaisiai, daržovės, indai, baldai ir kt.). Kalbėtis apie jų dydį, formą, spalvą, skonį, iš ko pagamini, jų paskirtį. Pavadinkite švelniai gyvūnų jauniklius, žmonių profesijas, įstaigas. Tikslinkite panašios reikšmės (eiti-sėlinti), priešingos (saldus-rūgštus), panašiai skambančių (paduok-padėk) žodžių reikšmes ir kt.
Kalbos gramatinio taisyklingumo tikslinimas. Pastebėta, kad dažnai vaikų kalboje ne visada teisingai yra vartojami prielinksniai (pro, nuo, iš, prie, už, šalia, virš, ant, po); daiktavardžiai su skaitvardžiais (du, dvi); daiktavardžių linksniai (ko? kam? kuo? kur?); priesaginiai daiktavardžiai (sijonytis, mažas sijonas). Prielinksnių vartojimui žaiskite įvairius žaidimus dėliojant konkrečius daiktus, į skirtingas vietas, klauskite vaiko kur padėjo: ant spintos, po stalu ir pan. Daiktavardžio ir skaitvardžio derinimui galima skaičiuoti su vaiku įvairius daiktus, kūno dalis (du stalai, dvi kojos), priesaginiams daiktavardžiams sudaryti skatinkite vaiką pavadinti daiktus maloniai (gėlė-gėlytė, medis-medelis). Daiktavardžių linksnių vartojimui galite žaisti žaidimus, atsakant į klausimus: „Ko nori pirkti parduotuvėje?“ (kiaušinių, duonos); „Kur paslėpiau žaisliuką?“ (spintoje, mašinoje); „Kam padovanojai saldainių?“ (broliui, draugei); „Kuo galima groti, kirpti?“ ir pan.
Rišliosios kalbos plėtojimas. Dažnai vaikų pasakojimai būna nerišlūs, nenuoseklūs, praleidžiamos pagrindinės sakinio dalys, pasitaiko netaisyklingų sakinių. Todėl svarbu mokyti vaikus pasakoti, skatinti atsakyti į klausimus pilnais ir taisyklingais sakiniais. Iš pradžių galima mokytis trumpai papasakoti (3-4) sakiniais apie žinomą daiktą, po to galite mokytis apibūdinamojo pasakojimo lyginant du daiktus. Pvz. „Krepšelyje yra pomidoras ir morka. Pomidoras yra apvalus, raudonas. Jis auga šiltnamyje, o morka auga darže. Morkos yra pailgos formos, oranžinės spalvos. Morka ir pomidoras yra daržovės“. Mokyti atpasakoti perskaitytą pasaką, gerai žinomą animacinį filmuką įterpiant klausimus, padedančius taisyklingiau pasakyti sakinius. Kartu su vaiku aptarkite knygučių iliustracijas, kalbėkitės su vaiku apie patirtus įspūdžius, įvykius, šventes, renginius ir kt.
Kada susirūpinti ir pasikonsultuoti su logopedu?
v Jei trejų metų amžiaus vaikas bendrauja pavieniais skiemenimis, žodžių nuotrupomis, „iškraipo“ ar sutrumpina žodžius, neaiškiai taria žodžių galūnes, vartoja gestus, mimiką, sunku suprasti kalbą.
v Jei penkerių metų vaikas iškraipo žodžius, netaisyklingai taria kalbos garsus, keičia kitais ar praleidžia. Susirūpinkite anksčiau jei vaikas neištaria garsų (k, g, l), priebalsiai b, d, g kalboje virsta į p, t, k,tariant garsus (s, z, c, dz, š, ž, č, dž) liežuvio galiukas iškišamas tarp priekinių dantų; išpučiamas oras pro liežuvio šonus, matoma netaisyklinga liežuvio padėtis.
Tad ugdykime vaikų kalbą žaisdami. Tuomet jie ilgiau sukaupia dėmesį, geriau priima informaciją, ugdomoji veikla tampa įdomesnė.
Savo patarimais dalinosi logopedė Kristina Duderienė
